gadā. — RT, 1963.
Daiga J. un Grosvalds J., 1964 Senākie tīgeli Latvijā. — AE, VI.
Daiga J., Šnore E., 1971. Izrakumi lībiešu ciemā vieta Doles Raušos 1970. gadā. — RT, 1970.
Daugudis V., 1961. Mažulonių piliakalnis. — ILKI, III.
Daugudis V., 1962. Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai. — MAD, 1.
Daugudis V., 1970a. Imbarés piliakalnio ir gyvenvietés tyrinéjimai 1970 metais — AETL 1968 ir 1969 m.
Daugudis V., 1970b. Kapsuko apylinkių piliakalnių tyrinéjimai 1968 metais. — AETL 1968 ir 1969 m.
Daugudis V., 1972. Brodeliskių piliakalnio tyrinéjimai 1970 m. — AETL 1970 ir 1971 m.
Daugudis V., 1974 Bražuoles (Trakų raj.) piliakalnio tyrinéjimai 1972 m. — AETL 1972 ir 1973 m.
Daugudis V., 1978. Gyvenvietés ir pastatai. — In: Lietuvių materialiné kultūra IX–XIII amžiuje, I. Vilnius.
Daugudis V., 1981. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (4 M. e. V–VIII апшц jtvirlimai ir pastaiai). — MAD, 2.
Daugudis V., 1982. Senoji mediné statyba Lietuvoje. Vilnius.
Deemant К., 1975. Das Steingräberfeld von Proosa bei Tallinn. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки. 1.
Deemant К., 1976. Zur Untersuchung des Steingräberfeldes von Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 1.
Deemant К., 1977. Neue Funde aus dem Sleingräberfeld von Prossa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 1.
Deemant К., 1978a. Funde der mittleren Eisenzeit aus Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 4.
Deemant К., 1978b. Über die Ausgrabungen des Steingräberfeldes von Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 1.
Deemant К., 1979а. Archäologische Ausgrabungen auf dem Tallinner Alten Markt. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 4.
Deemant К., 1979b. Das eisenzeitliche Sleingräberfeld von Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 4.
Deemant К., 1980. Ausgrabungen des Steinkislengrabes von Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 4.
Deemant К., 1981. Ausgrabungen in Proosa. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 4.
Dowgrid Т., 1886. Pamiątki z czasów przedhislorycznych na Žmujdzi. Melźyn kapas pod Jasnagórką. — Pamiętnik Fizyograficzny, VI. Warszawa.
Dowgrid Т., 1887. Pamiątki z czasów przedhislorycznych na Žmujdzi. Melźyn kapas pod Jasnagórką. — Pamiętnik Fizyograficzny, VII. Warszawa.
Dowgrid Т., 1888. Pamiątki z czasów przedhislorycznych na Žmujdzi. Melźyn kapas w folwarku Wizdergi. — Pamiętnik Fizyograficzny, VIII. Warszawa.
Dowgrid Т., 1889. Pamiątki z czasów przedhislorycznych na Žmujdzi. Opis’ cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach w roku 1885 i 1886. — Pamiętnik Fizyograficzny, IX. Warszawa.
Ebert M., 1913. Die baltischen Provinzen Kurland, Livland, Estland. — Praehistorische Zeitschrift, V. Leipzig.
Ebert M., 1925. Reallexikon der Vorgeschichte. Bd. III. Berlin.
Ebert M., 1928–1929. Reallexikon der Vorgeschichte, Bd. XIII. Berlin.
Eesti ajalugu, 1935. Ecsti ajalugu I. Esiajalugu ja muislnc vabadusvöitlus. Tartu.
Ekblom R., 1931. Idrisī und die Ortsnamen der Ostseeländer Namn och Rygh, H. 1–2.
Endzelīns J., 1912., Über die Nationalität und Sprache der Kuren. — Finnisch-ugrische Forschungen, Bd. 12. Helsingfors — Leipzig.
Endzelīns J., 1932. Vai Mežotne senāk bijusi pilsēta. — Burtnieks. RIgä.
Endzelīns J., 1979. Darbu izbas, III-1. Rīgā.
Endzelīns J., 1982. Darbu izbas, IV-2. Rīgā.
Engel C., 1931a. Beiträge zur Gliederung des jüngsten Zeitalters in Ostpreussen. — In: Congressus Secundus Archeologorum Balticorum Rigae. Rīgā.
Engel C., 1931b. Einfürung in die Kultur des Memellandes. Memel.
Engel C., 1935a. Aus ostpreussischer Vorzeit. Königsberg.
Engel C., 1935b. Vorgeschichte der altpreussischen Stämme. Königsberg.
Engel C., La Baume W., 1937. Kulturen und Völker der Frühzeit im Preuitenlande. Königsberg.
Europaeus A., 1923. Muinaistutkimuksen tehtäviä Karjalassa. — Kalevalaseuran Vuosikirja, 3. Helsinki.
Fettich N., 1937. Die Metallkunst der landnehmenden Ungarn. — Archaeologia Hungarica, XXL Budapest.
Fodor I., 1977. Ou le dominicain Julien de Hongrie retrouva-t-il les Hongrois de l’Est? — In: Les anciens Hongrois et les ethnies Voisines à l’Est. Budapest.
Fraenkel E., 1950. Die baltischen Sprachen. Ihre Beziehungen zu einander un zu den indogermanischen Schwesteridiomen als Einführung in die baltische Sprachwissenschaft. Heidelberg.
Friedental A., 1938. Ein Brandgräberfeld der jüngeren Eisenzeit aus West-Estland. — In: Beiträge zur Kunde Estlands, XXI. Tallinn.
Gaerte W., 1929. Urgeschichte Ostpreussens. Königsberg.
Gerullis G., 1921. Zur Sprache der Sudawer-Jalwinger. — In: Festschrift Adalbert Bezzenberger. Göttingen.
Gimbutas M., 1963. The Balts. New York.
Gimbutiené M., 1985. Baltai priešislorinians laikais. Etnogeneze, materialiné kultūra ir mitologija. Vilnius.
Ginters V., 1938. Rituelle Stein kreise auf livischen Gräberfeldern der jüngeren Eisenzeit. — Öpelatud Eest seltsi toimetused, XXX. Tartu.
Ginters V., 1939a. Sena Mežotne. — SM, I.
Ginters V., 1939b. Sena Mežotne. — SM, IV.
Girininkas A., 1974. Baubonių — Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinéjimai 1973 m. — AETL 1972 ir 1973 m.
Golubeva L.A., 1980. The White Lake area and thc Volga Water-way. — In: Fenno-ugri et slavi. 1978. Helsinki.
Gombocz Z., 1912. Die bulgarisch-türkischen Lehnwörter in der ungarischen Sprache. — Helsinki.
Götze A., 1908. Bretthenweberei im Altertum. Berlin.
Graudonis J., 1964. Altenes ekspedīcijas 1963. gadā. arheologiskie izrakumi. — RT 1963.
Graudonis J., 1965. Altenes arheoloģiskās ekspedīcijas pārbaudes izrakumi 1964. gadā. — RT, 1964.
Graudonis J., 1969a. Arhcologisko piemineklų apzināšana Augšzeme. — RT, 1968.
Graudonis J., 1969b. Ikšķiles arheologiskā izpēle. 1968 gadā. — RT, 1968.
Graudonis J., 1970. Ikšķiles arheoloģiskās ekspedīcijas darbs 1969. gadā. — RT, 1969.
Graudonis J., 1971. Arheoloģiskie izrakumi Ikškilē 1970. gadā. — RT, 1970.
Graudonis J., 1972. Izrakumi Ērglu Jaunāķēnu kapulauka 1971. gadā. — Mat. 1971.
Graudonis J., 1973a. Ērglu Jaunāķēnu kapulauks. — Mat. 1972.
Graudonis J., 1973b. Senā Ikšķiles baznīca un 1972 gadā tajāveiktie pētijumi. — Mat. 1972.
Graudonis J., 1974. Ikšķiles arheoloģiskās ekspedīcijas darbs 1973. gadā. — Mat. 1973.
Graudonis J., 1975. Arheoloģiskie izrakumi Ikšķilē 1974. gadā. — Mat. 1974.
Graudonis J., 1976. Ikšķiles arheoloģiskās ekspedīcijas darbs 1975. gadā. — Mat. 1975.
Graudonis
