Senatne un Maklsa, 2. Rīgā.
Kamiński A., 1953. Jaćwieź. Terytorium, ludność, stosunki gospodarcze i społeczne. Lódź.
Kamiński A., 1956. Materialy do bibliografii archeologiczej jaćwieźy od I do XIII w. — In: Materiały starožytne, I. Warszawa.
Karnups A., 1931. Ausgrabungen auf dem Burgberge Tanīsakalns im Jahre 1930. — In: Congressus secundus archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-21.VIII.1930. Rīgā.
Karnups A., 1938. Der Burgberg Talsi. — In: Conventus primus historicorum Balticorum Rigae. Acta et relata. Rīgā.
Kasswürm K., 1873. Alte Schlossberge und andere Überreste von Baumwerken aus der Vorzeit im Pregelgebiet Litauens. — Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft, 14.
Katalog Prussia, 1897. Katalog Prussia-Museums im Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg in Prussia, Teil II. Die Funde der Zeit heidnischer Gräberfelder. Königsberg.
Khalikova E.A., Kazakov E.P., 1977. Le cimetière de Tankeevka. — In: Les anciens Hongrois et les ethnies voisines à l’Est. Budapest.
Kiparsky V., 1939. Die Kurenfrage. — In: Annales Academiae seientiarum Fennicae, ser. B., t. XLII. Helsinki.
Kirkor A., 1855. Wycieczka archeologiczna po guberniji Wileńskiej. — In: Biblioteka Warszawska, III. Warszawa.
Kivikoski E., 1939. Svenskar i österled under 500-talet. — Finskt Museum. Helsingfors.
Kivikoski E., 1944. Zur Herkunft der Karelier und ihrer kultur. — Acta Archaeologica, XV. København.
Kivikoski E., 1951. Die Eisenzeit Finnlands. Porvoo; Helsinki.
Kivikoski E., 1967. Finland. New York; Washington.
Kivikoski E., 1971. Die Eisenzeit Finnlands. Helsinki.
Kivikoski E., 1973. Die Eisenzeit Finnlands. Helsinki.
Kivikoski E., 1980. Långangsbacken. Helsinberg.
Kohn A., 1878. Vorhistorische Gräber bei Czekanow und Niewiadoma in Polen. — Zeitschrift für Ethnologie, 10, Berlin.
Köppen P., 1849. Ethnographische Karte des St.-Petersburgischen Gouvernement. St.-Petersburg.
Köppen P., 1867. Erklärender Text zu der ethnographischen Karte des St.-Petersburger Gouvernement. St.-Peterburg.
Koskinen J., 1866. Sur l’antiquité des Lives en Livonie. — In: Acta Societatis Scientiarum Fennicae, VIII. Helsingfors.
Krukowski S., 1911. Gmentarzysko mogil cialopalnich w Jasudowe pod Sopoćkiniami w pow. augutowskim, gub. Suwalskiej — Swiatowit, IX. Warszawa.
Krukowski S., 1914. Cmentarzysko cialopalny bez popielnic w Wysokiem Swiatowit, XI. Warszawa.
Kruse Fr., 1842. Necrolivonica oder Alterthümer Liv-, Esth- und Curlands bis zur Einführung der Christlichen Religion in den Kaiserlich Russischen Ostsee-Gouvernements. Dorpat; Leipzig.
Kruse F., 1856. Ur-Geschichle des estnischen Volksstammes und der Kaiserlich Russischen Ostseeprovinzen Liv-, Esth- und Curland überhaupt, bis zur Einführung der christlichen Religion. Moskau.
Krzywicki L., 1906. Žmudź starožytna. Dawni Žmudzini i ich warownie. Warszawa.
Krzywicki L., 1913. Grodzisko Derbuckie na Žmudźi. — Pamiętnik Fizyjograficzny, XXI. Warszawa.
Krzywicki L., 1914. Grodziska górno-litewskie. I. Gorodzisko w Duksztach. II. Grodzisko w Warańcadi. — Pamiętnik Fizjograficzny, XXII. Warszawa.
Krzywicki L., 1928. Žemaičių senové. Kaunas.
Krzywicki L., 1931. Piliakalnie w Gabrijeliszkach. — In: Księga pamiątkowa celem uczczenia 350-ej rocznicy zaloźenia Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie. Warszawa.
Kulikauskas P., 1958. Nemenčinés piliakalnis. — ILKI, I.
Kulikauskas P., 1960. Seniausi pastatai Lietuvoje. — In: Lietuvos TSR architektūros klausimai, I. Vilnius.
Kulikauskas P., 1970. Kaukų ir Obelytés piliakalnių tyrinéjimai 1967–1969 metais. — AETL 1968 ir 1969 m.
Kulikauskas P., 1972a. Piliakalnio kaimo Rasių apylinkés Vi Ikaviškio rajono piliakalnis ir jo tyrinéjimai 1961 metáis. — Istorija, XII, 2. Vilnius.
Kulikauskas P., 1972b. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinejimy duomenys. — Istorija, XIII, 2. Vilnius.
Kulikauskas P., 1974a. Papiškiu (Varénos raj.) pilkapiai. — AETL 1972 ir 1973 m.
Kulikauskas P., 1974b. Vilkiaulinio (Varénos raj.) pilkapių lyrinéjimai 1973 m. — AETL 1972 ir 1973 m.
Kulikauskas P., 1975. Sudargo piliakalniai. — Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, XV-2. Vilnius.
Kulikauskas P., Kulikauskiené R., Tautavičius A., 1961. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius.
Kulikauskas P., 1982. Užnemunés piliakalniai. Vilnius.
Kulikauskiené R., Kulikauskas P., 1972. Sudargo piliakalnių ryrinéjimai 1970 m. — AETL, 1970 ir 1971 m.
Kunciené O., 1969. Pabarių (Eišiškių raj) pilkapių 1966 m. tyrinéjimai. — MAD, 1.
Kunciené O., 1970. Pamusio pilkapių (Varénos raj.) tyrinéjimai 1968 metas. — AETL 1968 ir 1969 m.
Kunciené O., 1971. Sausių (Trakų raj.) pilkapiai. — MAD, 1.
Kunciené О., 1972a. Laukių pilkapių (Svenčionių raj.) tyrinéjimai 1971 m. — AETL, 1970 ir 1971 m.
Kunciené О., 1972b. Pamusio (Varénos raj.) pilkapiai (1. Laidosena). — MAD, 3.
Kunciené О., 1972c. Prekybiniai ryšiai IX–XIII amžiais. — In: Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a. Vilnius.
Kunciené О., 1973a. Katkuškių pilkapiai. — MAD, 4.
Kunciené О., 1973b. Pamusio (Varénos raj.) pilkapiai. (2. Radiniai). — MAD, 2.
Kunciené О., 1974. Naravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinéjimai 1972 m. — AETL 1972 ir 1973 m.
Kunciené О., 1975. Susisiekimo vandeniu priemonés Lietuvojeiki XIII a. — MAD, 2.
Kunciené О., 1978a. M. e. V–VII amžių užbarzdinis ietigalis iš Grigiškių (Neravų) pilkapyno. — MAD, 2.
Kunciené О., 1978b. Prekyba. — In: Lietuvių materialiné kultūra IX–XIII amžiuje, IL Vilnius.
Kunciené О., 1980. Grigiškiu (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (1. M. e. V–VII a. pilkapiai). — MAD, 3.
Kunciené О., 1981. Grigiškiu (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (2. M. e. VIII–X a. pilkapiai). Pobaiga. — MAD, 3.
Kunciené О., 1982. Grigiškiu (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (1. Darbo jrankiai ginklai). — MAD, 3.
Kuraszkiewicz W., 1955. Domniemany ślad Jadźwingów na Podlasiu. — In: Studia z filologii polskiej i słowianskiej, I. Warszawa.
Kustin A., 1958. Kalmistu XIII–XIV sajandist Karjas Saaremaal. — Изв. АН ЭССР. Обществ, науки, 1.
Kustin A., 1962. Randvere kivikalmistu Saaremaal. — In: Muislsed kalmed ja aarded. Tallinn.
Kustin A., 1966. Kiviringkalme Kureveres Saaremaal. — In: Pronksiajast varase feodalismini. Tallinn.
Kuujo E., 1958. Kurkijoen kihlakunnan historia. Pieksämäki.
Kuzavinis K., 1964. Lietuvos vardo kilme. — Kalbotyra, X. Vilnius.
Laid E., 1923. Eest muinaslinnad. Dorpat.
Laid E., 1939. Varbola Jaanilinn. — In: Muistse Eesti linnused. 1936–1938. a. uurimiste tulemused. Tartu.
László G., 1955. Études archéologiques sur l’Histoire de le Société des Avars. — Archaeologia Hungarica, XXXIV. Budapest.
Laszlo G., 1960. Die
